Pirmas ir pats pačiausias patarimas, – aišku kaip dieną, – pašalinti streso faktorių! Jei užknisa kaimynų šuo, nunuodyti jį, jei nervina lietus, – emigruoti į Dubajų, o jei stresą kelia išsikeltas tikslas, – šveist jį velniop ir tiek reiklalų.

Tai, – simptominis požiūris į stresą, kaip ir į bet kurį kitą kūno, ar psichikos disbalansą. O simptominis požiūris yra kaip greitasis kreditas su didelėm palūkanom: šuns savininkas kitą dieną ateis su nupjautavamzdžiu, Dubajuje perdžius nosis ir įsimes chroniška sloga nuo kondicionierių(o kur dar cepelinų ilgesys!), o nušveisti tikslai sukels ciniškumo ir nihilizmo priepuolį, pasireiškiantį gyvenimo beprasmybės skandinimu alaus bokale.

Jei gyvūnų žudyti nesinori, Lietuva visgi kad ir drėgna, bet brangi Tėvynė, o tikslus išsikėlus norisi juos ir pasiekti, su stresu galima šokti tango. Tai integratyvus, holistinis požiūris į disbalansą. Tango, beje, atsirado Argentinos uostuose, kai vietinės merginos viliojo uosto darbininkus, o jie draskomi geismų ir ištikimybės savo už jūrų marių likusioms žmonoms lygi ir eina, bet ir neina. Lyg ir sako ne, bet ir sako taip. Taip įtemptą ir labai įkrautą situaciją versdami įstabaus grožio judesiu. O judesys yra gyvybinės energijos tekmė, išlaisvinanti nuo įtampos.

Avoid – pirmas, nuo kurio reikia pradėti: vengti papildomo streso. Jei jau šoki streso tango, –  nesivelk dar ir į greta šėlstančią streso polką. O veltis norisi, nes stresas sukelia nerimą, nerimas skatina skanuoti aplinką, ieškoti pavojų ir į juos gilintis ir opla, žiūrėk, jau sprendi problemas, kurių ką tik nebuvo. Sakyti ne, vengti žmonių-stressmakerių, ir aišku visaapimantis pasninkas: informacijos(ypač), maisto(bent vakarais), alkoholio(nepadeda), kitų nesamonių. Padeda suformuoti tikslai ir koncentracija į juos, nesiblaškant. Focus. Ir padeda Bohemian Rhapsody fragmento niūniavimas –  „nothing really matters’. Atpalaiduoja.

Alter – antras, jei pirmas jau išsemtas:  pakeisti situaciją sumažinant streso lygį. Kartais galima paprašyti kitos muzikos tam tango. Laimėti laiko atokvėpiui. Aiškiai ir pagarbiai(sau ir kitiems) komunikuoti, pvz.: „aš nespėju, ar galite pakartoti ?“. Tokia komunikacija yra daug geriau nei tylomis braukti ašarą su viltimi, kad pasaulis susipras. Aktyviai, bet pagarbiai derėtis, siūlyti alternatyvas, kompromisus, mėginti pagerinti žaidimo taisykles. Kiekvieną kartą nustembu, kaip iš streso pozicijos nesimato geriausios išeities, nors ji tikrai egzistuoja. Su šita prielaida ir galima mėginti ALTER žingsnį: gera išeitis yra, tik jos nematau, mėginsiu apgraibomis. Na, tik per tikrą tango su graibymais saikingai…

Adapt – trečias, jei negali daugiau pakeisti situacijos, – prisitaikyk, – keisk požiūrį, ieškok kito kampo. Kad jau iššokai iš lėktuvo, reikės vienaip ar kitaip ant žemės nusileisti. Kad ir kaip norisi atsukti laiką atgal, graužatis dėl praeity priimto bravūriško sprendimo parašiuto neišskleis, o baimė dėl ateities tik sukaustys, todėl teks prisitaikyti čia ir dabar momente: nuraminti įsisiautėjusias baimingas mintis, įvertinti situaciją ir padaryti geriausią veiksmą koks yra įmanomas šią akimirką: tinkamu momentu patraukti parašiutą skleidžiančią virvelę. Ir nusileidžiant pasistengti nenusilaužti kojos, – kad toliau galėtum šokti tango!

Accept – ketvirtas, ir paskutinis A, – priimti tai, ko pakeisti neįmanoma. Tai ir sunkiausia dalis, bet ir galingiausia, nes kyla iš dvasingumo, iš pačios būties prasmės, iš tikėjimo. Gera žinia apie stresą, kad ir koks jis nemalonus, kenkiantis sveikatai ir net pavojiingas gyvybei – iš tamsiausių giliausių ir atokiausių esybės kartelių ima lįsti gebėjimai, apie kurių egzistavimą nė nenutuokei: stresas gali suveikti kaip savirealizacijos ir saviugdos šuolio katalizatorius. Tokio progreso tikimybę ženkliai didina sąmoningumo ugdymą skatinančios praktikos, – meditacija, mindfulness, joga ir pan. Arba integratyvios metodikos, tokios kaip biodinamika, orgodinamika, kraniosakralinė terapija, kuriose sąmoningumo praktikos yra sistematizuotos ir pritaikomos terapijoje.

Žingsniai išdėstyti tam tikra eilės tvarka, – nuo mentalinių, iki pasąmoninių-dvasinių. Atitinkamai yra ir geriausios praktikos bei tų praktikų specialistai:

Pirmi 2 A, – Avoid(vengti) ir Adapt(pakeisti), –  yra optimizaciniai ir kognityviniai, protiniai. Tai asmeninio efektyvumo praktikos: savo gebėjimų įvertinimas, tikslų formulavimas, laiko planavimas, darbų sąrašai, prioritetai, pro-aktyvumas ir t.t. Šių dviejų A tikslas – sumažinti stresą iki priimtino lygmens.

Antri 2 A – Adapt(prisitaikyti) ir Accept(priimti) yra integraciniai, adaptyvūs, orientuoti į kūno ir sielos harmonizavimą.  Tai – sąmoningumo ugdymas, dvasingumas, integratyvios kūno ir psichikos terapijos formos. Šių dviejų A tikslas – padėti, kai pirmiems dviems A jau nėra kur reikštis.