TKK priklauso manualinės terapijos ir diagnostikos sričiai. Ji gali būti taikoma įvairiose medicinos srityse: ortopedijoje, reabilitacijoje, kineziterapijoje, odontologijoje, psichoterapijoje. Kineziologas, naudodamas manualinį raumenų testą, t.y. testuodamas raumens refleksą, gauna neurofiziologinį atsaką iš centrinės nervų sistemos (toliau CNS): tam tikri raumenys turi tiesiogines ir netiesiogines sąsajas su vidaus organais, bei kitomis kūno sistemomis. Taip vyksta terapeuto komunikacija su paciento kūnu. Taigi, terapeutas testuodamas skirtingus raumenis sužino, ar jie yra funkciškai normotoniški (yra normaliai veikiantys), ar hipertoniški(nesugebantys pilnai išsijungti), ar hipotoniški (nesugebantis pilnai įsijungti). Radęs hipotonišką raumenį terapeutas, stimuliuodamas skirtingas kūno vietas, ieško kuri iš jų atstatys normotonišką būseną. Tai ir yra indikacija į tinkamą manualinį gydymą.
TKK yra priskiriama holistinei medicinai ir apjungia daugelį terapinių disciplinų, tokių kaip: manualinė terapija, osteopatija, chiropraktika, homeopatija, fitoterapija, psichoterapija ir t.t.. TKK remiasi sveikatos triados principu: tai reiškia, jog mūsų sveikata yra balanso, susidarančio struktūrinėje (tai, ką galime paliesti, – raumenys, kaulai, vidaus organai, nervai, kraujagyslės), biocheminėje (medžiagų apykaita, imuninė, endokreninė, vegetacinė sistemos), bei psichoemocinėje (jausmai, emocijos, mąstymas, elgsena, refleksai, pasamonė) plotmėse išraiška. Ši diagnostinė ir terapinė metodika yra individuali ir neturinti jokios rutinos. Kiekvienas kartas, net tam pačiam pacientui yra skirtingas.
„Žmogus yra receptorių valdoma būtybė”
(Allen, 1995)
TKK traktuoja sveikatos sutrikimą ne kaip būseną (pvz., kaip galvos skausmas arba migrena), o kaip procesą: tai galbūt žandikaulio sąnario, dubens, ar pėdos disfunkcijos, arba alergijos pasėkmė. Taigi, turi būti surasta ir koreguotina galvos skausmo PRIEŽASTIS. Taip pat kinezologai mano, kad svarbiausia yra kūno savireguliaciniai mechanizmai, kurie terapjos metu yra aktyvuojami. Dr. Goodheard atrado tarpusavio saveiką tarp mitybos, vidaus organų ir raumenų funkcijos. Pavyzdžiui, funkciškai silpnas raumuo „musculus teres minor“ ( liet. mažasis apvalusis raumuo) yra susijęs su skydliaukės disfunkcija. Pacientui davus mažą jodo dozę, – šis raumuo atsistato!
„Kūnas gydo save pats, – saugiai, protingai ir išmintingai. Vidinis kūno gydytojas gali būti pažadintas ir iš išorės”
(dr. J. Goodheard)
TKK istorja prasidėjo 1964 metais, jos atradėjas ir pirmasis pacientas buvo Amerikos gydytojas J.Goodheard. Jis pats kentėjo nuo lėtinio peties skausmo. Palpuodamas savo petį jis surado skausmingą vietą. Ją išmasažavęs jis pastebėjo, kad peties raumens jėga atsistatė. tai buvo ilgo kelio pradžia. Stebėdamas savo atradimus gyd. Goodheard išplėtė savo diagnostinę ir terapinę sistemą iš struktūrinės pusės. Jis į KTT integravo dr. Chapman (osteopatas) ir dr. Bennet (chiropraktikas) metodikas, kurios nagrinėjo refleksų stimuliavimą limfinei ir vidaus sistemoms gerinti. 1969 į TKK buvo įtrauktas ir akupunktūros mokslas, 1970ais integruota ir kraniosakralinė osteopatija pgl. dr. Shutterland, o vėliau ir pagal dr. Upledger. 1976ais metais buvo atlikti pirmieji bendriortodontologijos/odontologijos ir TKK diagnostiniai tyrimai.
